Mūsų palydovams skriejant šimtus ar tūkstančius mylių virš mūsų, mokslinių atradimų netrūksta. Astronomai laive esančius teleskopus rinko informaciją apie pro Žemę skrendančius asteroidus ir kometas. Kiti mokslininkai naudojo palydoviniai autobusai Norėdami geriau suprasti klimatą, stebėti ugnikalnių aktyvumą ir sužinoti daugiau apie Didžiąją Raudonąją dėmę. Naudojant šiuos vertingus įrankius erdvėje įmanoma padaryti tiek daug dalykų.
Skaitykime toliau, kad sužinotume, ar palydoviniai autobusai gali tyrinėti paslaptingus ledinius kūnus ir kosmosą.
Dabartinė būsena, susijusi su palydovinės magistralės paleidimu studijoms
Keli palydoviniai autobusai siunčiami į kosmosą tyrinėti ledinius mūsų saulės sistemos ir kosmoso kūnus. Mokslininkų komanda iš NASA Jet Propulsion Laboratory Pasadenoje, Kalifornijoje, dirba su nauju projektu, kuris leis jiems išsamiai ištirti šiuos kūnus. Mokslininkai dalyvauja NASA programoje „New Frontiers“, kuri planuoja ambicingą misiją ištirti kai kuriuos įdomius mūsų saulės sistemos objektus.
Pirmasis šios programos tikslas yra Jupiterio mėnulis Europa. Šis mėnulis yra padengtas vandeniu ir ledu, o po jo paviršiumi yra vandenynas. Mokslininkai mano, kad Europa gali turėti gyvybės formų, panašių į tas, kurios randamos Žemėje, nes joje yra panašios sąlygos, palaikančios gyvybę čia Žemėje: skystas vanduo ir saulės šviesa. Tyrėjai tikisi, kad jų misija padės atsakyti į klausimus, ar kur nors kitur mūsų saulės sistemoje yra gyvybės.
Mokslininkai taip pat nori daugiau sužinoti apie tai, kaip planetos formuojasi aplink žvaigždes mūsų galaktikoje, todėl planuoja ištirti vieną iš šių planetų naudodami savo palydovinę sistemą arba erdvėlaivį. Jie nori išsiaiškinti, kaip susiformavo šios planetos, o tai galėtų padėti suprasti, kaip mūsų planeta susiformavo prieš milijonus metų, kai gyvybės dar nebuvo.
Ateities planai
Mokslininkai planuoja į kosmosą nusiųsti daugiau palydovų, kad galėtų ištirti paslaptingus ledinius kūnus ir kosmosą. Palydovinės magistralės misiją, vadinamą „CubeSat Asteroid Survey“, sudarys mažų kubo formos palydovų parkas, kurie bus išsiųsti į orbitą aplink Žemę, kad surinktų duomenis apie asteroidus ir kitus kosminius objektus.
Apie projektą NASA paskelbė gruodžio 12 d., jam vadovauja Arizonos valstijos universiteto Žemės ir kosmoso tyrimų mokyklos (SESE) mokslininkai. SESE komanda dirbs su NASA Jet Propulsion Laboratory (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje, ir keliais kitais universitetais visoje šalyje.
„CubeSat Asteroid Survey“ yra NASA dalis Mažųjų erdvėlaivių technologijų programa (SSTP), kuria siekiama sukurti mažus erdvėlaivius, kurie galėtų atlikti naudingas mokslines užduotis už mažiau pinigų nei didesnės misijos.
Dauguma „CubeSat“ yra maždaug 4 colių ilgio ir sveria tik keletą svarų. CASS CubeSats bus dar mažesni – vos 2 colių pločio, tačiau jiems užteks galios asteroidams tirti iš arti naudojant kameras ar kitus instrumentus. Jie taip pat galėtų aptikti ledą ant asteroidų, matuodami jų infraraudonąją šviesą.
Kas nutiks, jei palydoviniai autobusai galės tyrinėti paslaptingus kūnus Visatoje?
Palydovai jau suteikia naujų įžvalgų apie mūsų visatą ir joje gyvenančius ledinius objektus kosmose. Bet kas, jei galėtume nusiųsti palydovinį autobusą, kad galėtume išsamiai ištirti kometą, asteroidą ar kitą ledinį kūną?
Tai pakeistų planetų mokslą ir leistų mums daugiau nei bet kada anksčiau sužinoti apie šiuos paslaptingus pasaulius.
Europos kosmoso agentūra (ESA) bendradarbiauja su B612 fondu, vykdydama misiją Sentinel, kurios tikslas - nusiųsti optinį teleskopą į gilųjį kosmosą. „Sentinel“ ne tik tyrinės tokius objektus kaip kometos ir asteroidai, bet ir ieškos galimo šių objektų bei tolimesnių mūsų Saulės sistemos objektų poveikio Žemei.
Tokios technologijos yra būtinos norint apsaugoti Žemę nuo pavojingų kosminių uolienų, kurios gali sukelti pasaulines katastrofas, jei jos mus užkluptų.
Kas nutinka apledėjusiems objektams ar ledui erdvėje?
Lediniai objektai erdvėje nėra tokie paprasti, kaip jūs manote. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, koks tai objektas ir jo vieta.
Teoriškai ledas gali susidaryti erdvėje, kai vandens molekulės yra veikiamos spinduliuotės iš Saulės ar kitų šaltinių ir pradeda skilti. Tada, kai šios molekulės skyla, jos tampa jonizuotos. Tada šie jonai jungiasi su kitais jonais ir sudaro kietą medžiagą. Taip erdvėje susidaro ledas.
Pavyzdžiui, jei tai Saulės kometa, ją sulėtins gravitacinė sąveika su Saule ir planetomis. Bet jei tai asteroidas išorinėje saulės sistemoje, jis ir toliau judės tuo pačiu greičiu ir kryptimi amžinai.
Ledinius kosmose esančius objektus, tokius kaip kometos ir asteroidai, Saulė gali sušildyti, o dėl atšilimo jie gali sublimuotis (iš kieto ledo tiesiogiai virsti vandens garais, prieš tai netapdami skystais).
Sublimacija taip pat gali įvykti, kai nėra šilumos šaltinio, o vakuumas. Kadangi nėra oro slėgio, šiuo atveju ledo molekulės negali išlaikyti savo formų ir suskaidyti į mažesnes dalis. Šis procesas vadinamas sublimacija, nes jis vyksta neperėjus skystos stadijos.
Ledinis objektas kosmose ilgainiui virs dujų milžinu. Taip yra dėl to, kad ledo slėgis pasikeis jam keliaujant per erdvę, todėl jis arba išgaruos, arba sublimuos. Mūsų saulės sistemoje yra trys žinomi ledo pasauliai: Plutonas, Enceladas ir Europa.
Plutono paviršių dengia azoto ledas, kuris dominuoja visoje planetos paviršiaus sudėtyje. Plutono slėgis yra labai mažas, todėl šis ledas gali sublimuotis nevirsdamas dujomis, taip ir atsitinka ledui erdvėje.
Baigiamosios žodžiai
Kosmoso agentūros visame pasaulyje ieško būdų, kaip ištirti paslaptingus ledinius kūnus ir kosmosą, ir jie nustatė, kad vienas geriausių būdų tai padaryti yra naudoti palydovinę magistralę.
Palydovinio autobuso paleidimas į kosmosą leidžia mokslininkams stebėti dalykus, vykstančius atokiose Žemės vietose ar kitose mūsų saulės sistemos dalyse. Šie palydovai leido mums atrasti naujas planetas, stebėti orų modelius kitose planetose ir mėnulyje ir netgi pažvelgti atgal į senąsias milijardų metų senumo žvaigždes!
